Kaip prižiūrėti kambarines gėles žiemą
Žiemą augalai žūva ne nuo šalčio, o nuo rūpesčio. Trumpa diena sulėtina augimą, o laistymas lieka toks pat, ir šaknys pradeda pūti dar prieš Kalėdas.
Skaitymas 6 min · Sodas ir daržas
Žiemą laistykite maždaug du ar tris kartus rečiau nei vasarą ir tik tada, kai viršutiniai 3–4 cm substrato yra sausi. Vandenį naudokite kambario temperatūros, laistykite ryte, o po dvidešimties minučių iš padėklo išpilkite likutį. Augalus perkelkite arčiau lango, kad gautų kuo daugiau šviesos, bet nepalikite lapų liesti šalto stiklo. Nuo lapkričio iki vasario netręškite, išskyrus žiemą žydinčius augalus. Padidinkite oro drėgmę iki 40–50 procentų grupuodami vazonus ir naudodami padėklą su drėgnu keramzitu, nes prie radiatorių ji nukrenta iki 25–30 procentų.
Lietuvoje gruodį saulė šviečia maždaug septynias valandas, o debesuotų dienų daugiau nei giedrų. Augalams tai reiškia, kad fotosintezė sulėtėja iki minimumo, o kartu sumažėja ir vandens poreikis. Bet žmogaus įprotis laistyti kas antrą dieną niekur nedingsta, ir būtent čia prasideda dauguma žiemos nesėkmių.
Ko reikės
- Higrometro. Tas pats, kuris naudingas stebint drėgmę dėl pelėsio, tinka ir augalams.
- Padėklų su keramzitu arba akmenukais po vazonais.
- Kamštinių arba putplasčio plokštelių, dedamų po vazonais ant šaltos palangės.
- Minkštos šluostės lapams valyti ir minkšto šepetėlio smulkiems lapams.
- Geltonų lipnių gaudyklių, jei namuose skraido sciaridės.
Trys žiemos priešai
Per dažnas laistymas. Vėsiame ir tamsiame kambaryje substratas džiūva kelis kartus lėčiau. Vanduo užpildo poras, šaknys lieka be deguonies ir pradeda pūti. Požymiai atrodo taip, tarsi augalui trūktų vandens: lapai suglemba ir gelsta. Skirtumas paprastas: jei žemė drėgna, o lapai vysta, priežastis yra perteklius, ne trūkumas.
Šviesos trūkumas. Ne tiek dienos ilgis, kiek jos kokybė. Augalas, vasarą stovėjęs metro atstumu nuo lango, žiemą gauna kelis kartus mažiau šviesos. Padeda trys dalykai: pastumti vazoną arčiau lango, nuvalyti dulkes nuo lapų ir nuo lango stiklo bei retkarčiais pasukti vazoną, kad augalas neišsikreiptų į vieną pusę.
Sausas oras. Įjungus šildymą, buto oro drėgmė nukrenta iki 25–30 procentų, o daugumai tropinės kilmės augalų reikia bent 40–50. Purškimas čia beveik nieko neduoda, nes efektas trunka kelias minutes. Veikia grupavimas, padėklas su drėgnu keramzitu ir oro drėkintuvas, kuris tuo pačiu naudingas ir žmonėms.
Penki žingsniai paruošiant žiemai
-
Perkelkite arčiau šviesos
Rudenį augalus verta perstatyti arčiau lango, o vasarą pavėsyje stovėjusius pratinti palaipsniui, per savaitę ar dvi. Šiaurinis langas žiemą tinka tik atspariems augalams, tokiems kaip sansevjera ar zamiokulkas.
-
Apsaugokite nuo šalčio ir skersvėjo
Palangė gali būti 5–8 laipsniais vėsesnė nei kambario vidurys. Po vazonu padėkite kamštinę arba putplasčio plokštelę ir patraukite lapus nuo stiklo. Vėdindami langą augalus laikinai patraukite: šalto oro srovė per kelias minutes gali sugadinti lapus.
-
Pakeiskite laistymo ritmą
Įkiškite pirštą į substratą iki antro sąnario. Jei drėgna, palaukite. Vanduo turi būti kambario temperatūros, geriausia nusistovėjęs. Po dvidešimties minučių perteklių iš padėklo išpilkite.
-
Nustokite tręšti
Nuo lapkričio iki vasario dauguma augalų ilsisi. Trąšos šiuo metu ne maitina, o kaupiasi substrate ir degina šaknis. Išimtis yra žiemą žydintys augalai, kuriems duodama perpus mažesnė dozė.
-
Nuvalykite lapus
Dulkių sluoksnis ant lapo mažina šviesos kiekį ir slepia pirmuosius kenkėjų požymius. Didelius lapus nuvalykite drėgna šluoste, smulkius nuplaukite duše drungnu vandeniu, prieš tai uždengę substratą.
Populiariausi augalai ir jų žiemos sąlygos
| Augalas | Vieta žiemą | Laistymas | Dažna klaida |
|---|---|---|---|
| Sansevjera | Šviesu arba pusiau tamsu, 15–22 laipsniai | Kartą per 3–4 savaites | Laistymas kas savaitę, po kurio šaknys supūva |
| Fikusas | Šviesu, be skersvėjo, stabili vieta | Kai 3–4 cm substrato sausi | Vietos keitimas, po kurio krenta lapai |
| Falenopsis | Rytinis langas, 16–20 laipsnių | Panardinti 10 min. kas 10–14 dienų | Vanduo, likęs lapų pažastyse, ir puvinys augimo taške |
| Kalėdinis kaktusas | Vėsu, 15–18 laipsnių, šviesu | Saikingai, kol žydi | Vazono sukiojimas pumpurų metu: pumpurai nubyra |
| Ciklamenas | Vėsu, 12–16 laipsnių, šviesu | Iš padėklo, ne iš viršaus | Vanduo ant gumbo ir per šilta vieta prie radiatoriaus |
| Pelargonija, žiemojanti | Vėsu, 8–12 laipsnių, šviesu | Retai, kad tik neišdžiūtų | Žiemojimas šiltai: stiebai ištįsta ir nusilpsta |
| Sukulentai ir kaktusai | Šviesiausia vieta, 10–15 laipsnių | Beveik nelaistyti | Šiltas kambarys su laistymu: augalas ištįsta ir nebežydi |
Kenkėjai, kurie ateina su šildymo sezonu
Sausas šiltas oras yra ideali terpė voratinklinei erkutei. Pirmasis ženklas nėra voratinklis, o smulkūs šviesūs taškeliai lapo paviršiuje, tarsi nubarstyti milteliais. Apatinėje lapo pusėje matyti judantys taškeliai. Pirmasis veiksmas yra padidinti oro drėgmę ir nuplauti augalą duše, tik po to griebtis priemonių.
Skydamariai atrodo kaip rudi nejudantys gumbeliai ant stiebų ir lapų gyslų. Jie nusiima vatos tamponu, sudrėkintu spirite, bet procedūrą reikia kartoti kas savaitę tris ar keturis kartus, nes lieka nepastebėtų jauniklių.
Sciaridės, tie smulkūs juodi uodeliai virš vazono, yra ne priežastis, o rodiklis: jos veisiasi nuolat drėgname substrate. Leiskite žemei tarp laistymų gerai išdžiūti, viršų užberkite centimetru smėlio ir pakabinkite geltonas lipnias gaudykles.
Klaidos, kurios kainuoja augalą
Penki dalykai, kurių žiemą daryti nereikia
- Persodinti. Žiemą augalas neauga ir pažeistų šaknų neatstato. Persodinimo metas yra vasario pabaiga ir kovas, kai pradeda ilgėti diena.
- Laistyti šaltu vandeniu iš čiaupo. Šaltis pažeidžia plonas šakneles, o šokas matomas po kelių dienų nukritusiais lapais. Vanduo turi būti bent kambario temperatūros.
- Palikti vandenį padėkle. Nuolat šlapias vazono dugnas yra dažniausia šaknų puvinio priežastis. Perteklių išpilkite po dvidešimties minučių.
- Statyti augalą virš radiatoriaus. Kylantis karštas sausas oras išdžiovina lapų kraštus, kurie ruduoja ir nebeatsistato.
- Tręšti „kad greičiau atsigautų“. Nusilpęs augalas nuo trąšų nusilpsta dar labiau. Pirmiausia sutvarkomos šviesos, vandens ir drėgmės sąlygos, o trąšos duodamos tik nuo kovo.
Dažni klausimai
Kodėl žiemą lapų kraštai ruduoja?
Beveik visada dėl per sauso oro, ypač jei augalas stovi prie radiatoriaus. Rečiau dėl druskų pertekliaus substrate po vasaros tręšimo. Pirmiausia pabandykite pakelti oro drėgmę ir patraukti vazoną nuo šilumos šaltinio.
Ar reikia papildomo apšvietimo?
Daugumai lapinių augalų nebūtina, jei jie stovi prie lango. Vertinga jis tampa tamsiuose kambariuose ir žydintiems augalams: pakanka paprastos augalams skirtos LED lempos, įjungtos 10–12 valandų per parą.
Kaip suprasti, ar šaknys jau pūva?
Substratas nuolat drėgnas, iš vazono sklinda pelkės kvapas, apatiniai lapai gelsta ir minkštėja. Išėmus augalą sveikos šaknys yra šviesios ir kietos, pūvančios rudos ir trupančios. Tokiu atveju pažeistas dalis nupjaunama, augalas sodinamas į šviežią substratą ir kelias savaites laistomas labai saikingai.
Ar galima augalus laikyti vėsiame nešildomame kambaryje?
Kai kuriuos net reikia. Pelargonijos, fuksijos, kaktusai ir citrusiniai žiemoja 8–15 laipsnių temperatūroje ir taip išlaiko formą bei geriau žydi. Tropiniai lapiniai augalai tokioje temperatūroje kenčia.
Ką daryti su augalais išvykstant per šventes?
Žiemą tai lengviau nei vasarą, nes vandens poreikis mažas. Savaitei pakanka gerai palaistyti ir sugrupuoti augalus atokiau nuo radiatoriaus. Ilgesniam laikui tinka tie patys būdai, kaip ir vasarą, aprašyti tekste apie augalų laistymą per atostogas.